Login Form

Kalba/Język/Language

106561
Today
Yesterday
This Week
Last Week
This Month
Last Month
All days
0
9
78
88477
172
771
106561
Your IP: 54.224.187.45
Server Time: 2017-11-20 05:38:41

Seinų „Žiburio“ eglutė

Smilgos pasistiepusios vis linguoja,

šilti žiburėliai eglutės šviesų.

Žvaigždę Kalėdų išvysti linkėčiau,

kad meilė ir džiaugsmas nušvistų virš debesų.

(...)

Angelą baltą išvysti linkėčiau,

kuris lydėtų ir kiekvieno žingsnius – takus.

 

 

Nuo seno sakoma, kad pasakos moko, auklėja, pataria. Štai 2017 01 20 vakarą (paskutinę dieną prieš žiemos atostogas) Seinų „Lietuvių namuose“ vykusios lietuvių „Žiburio“ mokyklos moksleivių eglutės metu maži ir dideli žiūrovai apžiūrėjo dvi pasakas: apie Raudonkepurę (vaidino darželinukai) ir seną motiną, rogėmis išvežtą į mišką (vaidino pagrindinės mokyklos mokiniai). Darželinukai puikiai atliko senelės, anūkėlės, vilko ir zuikučių, paukštelių vaidmenis. Kadangi mergaitė, eidama pas močiutę, padėjo sutiktiems žvėreliams ir paukšteliams, jie jai atsilygino, kai vilkas bandė nuskriausti ją pačią ir senelę. Koks gražus draugiškumo ir gėrio pavyzdys. Tada tarsi ir vilkas tampa viso miško gyventojų draugu.

Mažieji pagrindinės mokyklos aktoriukai gražiai vaidino suaugusius ir atskleidė aktualią problemą – pagarbos seneliams stoką. Kol augina anūkus, senelis ir močiutė būna reikalingi, o jiems užaugus senieji tėvai tampa našta. Pasakoje kalbama apie į mišką išvežtą senutę, kurios atsisakė sūnus karalius. Tai mačiusios jo dukros pasigenda rogių, nes norėtų jomis ateity išvežti pasenusį tėvą. Tik tada susimąstoma ir senelė vėl priglaudžiama. Jos pasigailėjęs žvarbus Šaltis, o Vėjas, atsiuntęs pagalbon žmogų, palydi senelę su Šalčio dovanomis naujose rogėse namo ir prižiūri, kad nebūtų skriaudžiama. Kaip gerai, kad laiku atsitokėję sūnus ir marti priima atgal sušalusią senutę – vieno motiną, o kito uošvę. Visi žiūrovai įdėmiai sekė veiksmą. Tai buvo gera pamoka: kaip gerbsi savo tėvus, taip pats būsi gerbiamas. Juk vaikai viską stebi, viską mato ir jaučia.

Susirinkusius pasveikino ir gerų Naujųjų metų palinkėjo mokyklos direktorius Algirdas Vaicekauskas. Jis ragino didžiuotis savo vaikais, pasidžiaugė, kad „Žiburyje“ mokinių nuo 2005 m. kasmet daugėja.

Gausus būrys dalyvių šį vakarą mirguliavo įvairiomis spalvomis ir scenoje, ir „Lietuvių namų“ salėje. Grožėtasi atliekamomis dainomis, šokiais, muzika. Moksleiviai, kartu atlikdami dainą „Kalėdos“, pakvietė į sceną Kalėdų Senelį. Jis atvyko su dideliu maišu dovanų ir apdalijo visus vaikus.

Renginio vedėjai Simona ir Dovydas padėkojo mokytojams, padėjusiems rengiant meno programą: Juozui Pileckui, Alinai Dzimidai, Janinai Macukonienei, Irenai Vaicekauskienei, Alicijai Nevulienei, Alicijai Maksimavičienei, Vytautui Gavučiui, bei talkinusiems Daliai Astrauskienei ir Petrui Žardeckui, meno darbus ruošusiai ir surengusiai moksleivių parodėlę Irmai Čokailienei. Dėkoju jiems ir tėvų vardu.

Gera buvo matyti lietuvių „Žiburio“ mokyklą lankančių vaikų tėvus. Jie patys gal ne visi galėję mokytis lietuviškai. Matėsi, su kokia meile ir viltimi jie žvelgia į savo atžalas scenoje. Juk gera matyti savo ir kitų vaikus dainuojančius, šokančius, grojančius. Smagu, kai vaikai prasmingai leidžia laiką mokykloje ir dalyvauja popamokinėje veikloje. Matėsi nemažai jaunų tėvų, baigusių mokyklas, kur nebuvę lietuviškų klasių arba buvo labai ribotos galimybės mokytis gimtosios kalbos (Krasnagrūdos, Seinų, Aradnykų). Jie puikiai prisimena, kokie nedrąsūs būdavo, kai atvykdavo į Seinus į lietuvišką eglutę, rengtą LLD ir vaikams, ir suaugusiems dažnai nuomojamose salėse – gaisrinėje, kine, sinagogoje. Ne kiekvienas ano meto vaikų – dabar jau suaugusiųjų yra susipratęs tėvas ir atveda savo vaikus į lietuvišką mokyklą. Kiti dar laukia. O kai kurie niekieno nekalbinami, patys atveda ir džiaugiasi, kad vaikas gali laisvai gimtąja kalba mokytis, dainuoti ir melstis per tikybos pamokas. Belieka palinkėti drąsos ir vaikams, ir jų tėvams.

 

 Eugenija Pakutkienė